RENGINIAI

Rgs 8

Stasio Krasausko piešinių ir grafikos darbų paroda

Stasio Krasausko piešinių ir grafikos darbų paroda

Parodos atidarymas – rugsėjo 8 d. 18 val.
Paroda veiks iki rugsėjo 29 d.

Grafikas Stasys Krasauskas ( 1929–1977) buvo tikra septintojo dešimtmečio meno pasaulio legenda. Amžininkai sako, jog turbūt prie jo lopšio meldėsi mūzos. 1965 m. jis tapo respublikinės premijos laureatu, 1968 metais jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1976 m. – TSRS valstybinė premija, o 1977 m. Lietuvos liaudies dailininko garbės vardas. Stasys Krasauskas yra iškiliausių žmonių šimtuke per visą Lietuvos istoriją.
Ryškų, individualų savąjį grafikos stilių išvystė tarsi savaime. Jis buvo artimas Vakaruose, ypač Paryžiuje iki karo plėtotai, Pablo Picasso inspiruotai neoklasicistinei dailės krypčiai, kuri reiškėsi kaip moderni antikos, Renesanso idealų interpretacija. Dailininko vaizduojamuose siužetuose kalbama apie laikui ir ideologijoms nepavaldžius, universalius reiškinius – žmogaus gyvenimą, meilę, kančią, jaunystę, aistrą, žmogiškosios prigimties veržimąsi aukštesnių idealų link ir kažkur šalia visuomet glūdinčią tamsiąją jos pusę.
S. Krasauskas išgarsėjo metaforiškais, filosofinių apmąstymų ir asociacijų kupinais estampais ir knygų (ypač poezijos) iliustracijomis. Sukūrė savitą poetinių įvaizdžių ir simbolių kupiną meninę kalbą, dažnai besiremiančią literatūrinėmis metaforomis, pasižyminčią nepriekaištingu piešiniu, muzikalia linijų ritmika ir specifiniu plonytės baltos linijos skambėjimu akliname juodame fone. Daugiausia kūrė lino bei medžio raižinių, litografijos ir cinkografijos technika. Sukūrė knygų iliustracijų: Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ (1958), Justino Marcinkevičiaus „Kraujas ir pelenai“ (1960), „Siena“ (1968), „Šešios poemos“ (1973), Eduardo Mieželaičio „Žmogus“ (1961, Tarptautinės knygų meno parodos Leipcige bronzos medalis, 1965), „Aviaetiudai“ (1966), „Era“ (1967), Roberto Roždestvenskio „Rekviem“ (1961), Mykolo Sluckio „Kelias suka pro mus“ (1963) bei „Uvertiūra ir 3 veiksmai“, Saliamono „Giesmių giesmė“ (1966), Viljamo Šekspyro „Sonetai“ (1967), Algimanto Baltakio „Pėsčias paukštis“ (1968–1969), Antano Jonyno „Žmogaus širdis – kareivio širdis“ (1974).

Parodą remia Palangos miesto savivaldybė.

Leave a Reply