RENGINIAI

Bal 20

Vilmos Marės mados ir tekstilės instaliacija „Saugos ženkla“

Vilmos Marės mados ir tekstilės meno instaliacija „Saugos ženkla“

Atidarymas balandžio 20 d. 17:30
Paroda vyks iki gegužės 10 d.

Vaikystėje visi žmonės aplink mane kūrė buities rankdarbius su adata, vąšeliu, virbalais. O senelis Petras Naujikas buvo tikras Renesanso žmogus: medį, molį ar audinį paversdavo į klumpes, namus ar aprangą. Jo dėka ir aš įgijau pasitikėjimą savo rankomis.

1985 baigiau aprangos dizaino studijas Kauno kolegijoje ir su Meistro diplomu pradėjau pirmą darbą – mokyti siuvimo Kauno buitinių paslaugų mokykloje. Pirmasis darbo kolektyvas tebepalaiko mane jau virš trisdešimt metų. Kasmet čia sugrįžtu įvykdyti naujų darbų ir užmanymų.

1988 Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos institute sukūriau darbo drabužius eksperimentinei grupei EKSMA. Tada įvaldžiau utilitarines aprangos funkcijas, vėliau išplėtodama multifunkcines mados ypatybes ir sukurdama visą eilę daugialypės paskirties aprangų ir jos priedų.

Nuo 1989 perėjau į poetišką ir šventinį mados pasaulį per Dalios Teišerskytės vadovaujamą Grožio teatrą bei dalyvaudama sąjunginiuose mados konkursuose. Laimėjimas tuomet buvo šventiniu laivu pasiplaukyti Baltijos jūroje. Mačiau net Helsinkio žiburius… neužilgo susimečiau su disidentais ir pabėgau į Ameriką, kur nebuvo man, nelegalei, didelio profesinio pasirinkimo. Siuvau išeiginę, klasikinę moterišką aprangą iš prabangių audinių ir odos apie penkis metus.

1995 pirmasis legalus darbas Niujorko centre buvo McCall Pattern Co. Kurioje pagal instrukcijas piešiau konstruktyvų siuvimo procesą vad. diagramomis. Ten vizualiai supratau siuvimo, kaip technikos meną. Eksperimentavau, gryninau ir 1997 pristačiau pirmąją kolekciją „Emergency = Kritiška Padėtis“ Niujorko madų dienose. Tai buvo mano sėkmės ir naujos siuvimo mokyklos pradžia. Ši ir visos sekančios kolekcijos kuriamos de-konstruktyviai. Taip ši dizaino pakraipa įvardinta ir išplėtota garsios Japonų dizainerės Rey Kawakubo. Aš ją papildžiau skulptūrine tekstūravimo technika, švariu bei lakonišku gaminio užbaigimu, Baltiška estetika. Naudoju tik nebrizgias medžiagas, tokias kaip oda (natūrali ir dirbtinė), veltinis, tankaus dvipusio mezgimo viskozė ir virta vilna.

1999 Art Directors Club, tarptautinė organizacija, apdovanoja mane Sidabro medaliu už novatorišką portfolio. Nuo tada ėmiausi konceptualios mados, kaip meno išraiškos. Padėjau architektui/menininkui Gaetano Pesce sukurti dėvimą skulptūrą „Landscape“ jo retrospektyvinei parodai. Pristačiau GenArt organizuotame renginyje State of FashiOn autorinę suknelę/ skulptūrą „Waist Not“, kurios tūris buvo iš mados išėję drabužiai ir priedai, forma aptaki, o svoris toks, kad apsunkino ir sulėtino modelio ėjimą (užuomina į skubų nūdienos gyvenimo tempą) bei suteikė sąlygas prisėsti ant to suknelėje prikimšto tūrio bet kuriuo metu.

2000 metų išvakarėse buvo sėkmingai pristatyta kolekcija, kuri tiek pasirinkta vieta, tiek laiku kalbėjo apie naujo amžiaus gimimą. Supakuotos figūros rangėsi, muistėsi, kol perplėšė apvalkalus. Išlindo figūrų galvos ir rankos. Pakuotės virto modernia apranga ir modeliai pradėjo podiumo vaikštynes. Minia kaukė iš netikėto pasitenkinimo.

2005 atidaryta parduotuvė-salonas Hudson, NY;
2012 atidaryta galerija „(hi)story labor(story)“ Hudson, NY, kurioje mados, skulptūros ir meninių objektų instaliacijas kūriau bendradarbiaudama su menininkais Nicholas Kahn, Melora Kuhn, Correy Albright;

2014 autorinė mados ir tekstilės meno instaliacija „Žalčių Karalienė“ pasakojanti apie taikų Baltų mitą, etiką ir estetiką Cohoes, NY;

2017 autorinė konceptuali mados ir tekstilės meno instaliacija „Saugos Ženklai“ kurioje mūsų protėvių pavyzdžiu grožis vėl yra kuriamas apsaugai.

Remia Palangos miesto savivaldybė.

Leave a Reply