Vilos istorija

Ramybės ir Vytauto gatvių kampe esanti vila „Ramybė“ pastatyta 1926 m. kaip pensionatas su restoranu. Kadaise šioje vietoje tikrai buvęs ramus mažos kurortinės gyvenvietės pakraštys. Ši vila nuo seno žinoma kaip menininkų ir visuomenininkų pamėgta vieta – joje susirinkdavo pabendrauti tarpukario Lietuvos kultūros veikėjai. Sovietmečiu vila buvo nacionalizuota, joje įkurti Finansų ministerijos poilsio namai. Šiandien viloje vėl šeimininkauja pirmųjų šeimininkų G. ir S. Darginavičių palikuonys, pastatui grąžinta pirminė funkcija ir senasis pavadinimas, atgaivinta jauki kultūrinė aplinka.

Vilos meninių formų traktuotė tipinga to meto Lietuvos kurortinei architektūrai ir organiškai įsilieja į Palangos medinės architektūros kontekstą. Medinė „Ramybės“ vila – tai tipiškas XX a. pirmosios pusės rekreacinės funkcijos pastatas: pirmame aukšte įrengtas restoranas, jį aptarnaujanti virtuvė su aukščiausios klasės virėjais ir nedidelė įvairių prekių parduotuvė, viršutiniuose aukštuose – poilsiautojams apgyvendinti skirti, erdvūs kambariai su balkonais. Kaip rašoma 1931 m. skelbime, vilos „Ramybė“ pensiono kambariai apšviesti elektra, kas rodo jau tarpukariu vilą „Ramybę“ buvus prestižiniais svečių namais, nes iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio Palangoje elektra buvo brangi ir ja naudojosi nedidelis abonentų skaičius.

Be abejo, medinį nepretenzingą vienaukštį namą su mansardomis prabangiu galima laikyti tik tarpukario Lietuvos kurortų kontekste. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės pradžioje Palanga buvo nedidelis provincialus kurortas, nė iš tolo negalėjęs prilygti kad ir šalia esančiai Kuršių Nerijai. Tik kiek vėliau Palanga išaugo į pagrindinį Lietuvos kurortą, kur poilsiauti traukdavo ir to meto aukštuomenė.

Renata Kilinskaitė
Šaltinis: www.autc.lt


SPAUDOJE
Pajūrio naujienos: Palangos kultūros centro „Ramybė“ šeimininkai Gaiva ir Arvydas Samukai: „Nesiūlome kitiems to, kas patiems nėra įdomu“